Pagrindinis arrow PUBLIKACIJOS arrow 2009 03 17. Publikacija. Eduardas Bendoraitis "Gręžinys ar šulinys"  
     
2009 03 17. Publikacija. Eduardas Bendoraitis "Gręžinys ar šulinys"

Plečiantis miestams, kai naujos statybos vykdomos be paruoštos infrastruktūros, viena svarbiausių problemų yra vandens tiekimas. Aprūpinimas vandeniu sprendžiamas detaliajame plane, dažnai pasirenkant paprasčiausią variantą – šulinį, nes šuliniui nereikia projekto ir ilgų durų varstymų derinant. Taigi, pasikalbėsime apie požeminį vandenį plačiau.

Gręžinys ar šulinys

Požeminis vanduo pagal slūgsojimo formas skirstomas į gruntinį ir artezinį (tarpsluoksninį).
    Gruntinis vanduo-tai pirmas nuo žemės paviršiaus nuolat veikiantis vandeningas horizontas, slūgstantis ant pirmojo išplitusio plote vandensparinio sluoksnio. Jis daugeliu atvejų be slėginis, maitinamas atmosferos kritulių ir paviršinio vandens. Tai lemia ne tik žymius sezoninius vandens lygio svyravimus, bet ir daro jį labai jautrų teršimui žmogaus veiklos produktais. Dėl šios priežasties beveik visoje Lietuvos teritorijoje, kur žmogus vykdo ūkinę veiklą (išskyrus mišką), šiame vandenyje aptinkama daugiau nei leidžiama normomis nitratų, o urbanizuotuose teritorijose atsiranda sunkūs metalai ir kiti teršalai. Užteršimo lygis priklauso ne tik nuo teršalų kiekio žemės paviršiuje, bet ir nuo aeracijos zonos (sluoksnio dalis nuo žemės paviršiaus iki gruntinio vandens lygio), uolienų sudėties bei vandens gylio. Kuo storesnė aeracijos zona, tuo daugiau teršalų čia absorbuojama.
Tačiau reikia labai daug laiko, kad gamta pati susitvarkytų su teršimo produktais. Ypač tai gerai matosi kolektyvinių sodų teritorijose, kur dažnai nitratai viršija normą 2 – 3 kartus, nors naujo teršimo požymių (amonio) čia nėra. Kaime yra dar blogiau, nes gruntinį vandenį teršia kaupiamas mėšlas.
Gruntinio vandens yra visoje Lietuvos teritorijoje. Atsižvelgiant į reljefą, jo gylis svyruoja nuo kelių iki keliasdešimt metrų. Jis pasiekiamas dažniausiai kasant šulinius ar gręžiant gręžinius. Gręžinius tikslinga įrengti,kai vandens gylis viršija 15 m, o vandeningas sluoksnis suklotas iš smėlio ar žvirgždo. Priemolyje ar molyje vandenį gali surinkti tik šulinys per didelio skersmens dugną, tačiau ir jis sausą vasarą paprastai išdžiūsta. Gręžiniai ar šuliniai dideliu našumu nepasižymi (iki 2 m³/h), išskyrus didžiųjų upių slėnius, kur vandens suklotose smėlio-žvirgždo nuogulose įrengiamos ir centralizuotos miestų vandenvietės (Vilnius,Kaunas ir kt.)
Artezinis vanduo-tai spūdinis požeminis vanduo, slūgsantis tarp vandensparinių sluoksnių. Maitina jį atmosferos krituliai aukštumose, todėl žemėjant reljefui jis įgyja spūdį, t.y. atidengus sluoksnį, vanduo pakyla gerokai aukščiau sluoksnio kraigo. Vandens apykaita tokiuose sluoksniuose vyksta lėtai, o vandenspariniai sluoksniai apsaugo nuo greito vandens užteršimo. Paprastai Lietuvoje artezinis vanduo turi padidintą geležies kiekį, kiti kokybės rodikliai neviršija nustatytų normų. Prie didžiųjų miestų (Vilnius, Kaunas) pasitaiko atvejų, kai dėl padidinto tręšimo kolektyviniuose soduose ar uždarytų šiukšlynų poveikio sutinkamas padidintas nitratų kiekis. Artezinio vandens yra visoje Lietuvos teritorijoje. Gėlo vandens zonos storis kai kuriose aukštumose siekia 350m, tačiau didžiųjų upių slėniuose ir žemumose jis gerokai mažesnis. Giliau artezinis vanduo yra padidintos mineralizacijos ir gėrimui netinka.
Visa gėlo vandens zona- sluoksniuota storymė, kurioje yra po kelis vandeningus horizontus. Apatinėje dalyje, kuri suklota iš pagrindinių uolienų, susiformavusių iki ledynmečio,vandeningi horizontai išplitę dideliame plote. Jie paprastai panaudojami miestų centralizuotam vandens tiekimui arba atskiriems stambiems vartotojams aprūpinti. Išskiriama zona nuo Kauno iki Tauragės, kur vandeningi sluoksniai sutinkami tik nedideliais lęšiais.
Artezinis vanduo eksploatuojamas tik gręžiniams. Paprastai gręžiniai įrengiami į pirmą vandeningą sluoksnį, galintį patenkinti vartotojo poreikius.
Taigi, klausimas gręžinys ar šulinys yra daugiau retorinis. Koks skirtumas – gręžinys ar šulinys eksploatuoja užterštą gruntinį vandenį? Daugelyje JAV valstijų, kur gruntinis vanduo užterštas, draudžiama įrengti bet kokias vandens paėmimo priemones, nes valstybė rūpinasi savo gyventojų sveikata.
Gruntinis vanduo galėtų būti naudojamas gėrimui tik vienkiemiuose, pamiškėse, kur nėra didelio teršimo, parenkant šulinio ar gręžinio vietą aukštesnėje reljefo dalyje. Visur kitur gręžiniai tirėtų būti įrengiami į spūdinio vandens sluoksnius.
Šiuo metu Lietuvoje nėra gręžinio standarto, todėl visi gali gręžti kaip tik nori.
Anksčiau Lietuvoje gręžinius įrenginėjo 3 įmonės, dabar licenzijas turi virš 30.
Taigi, nusprendusiems įsirengti gręžinį, būtina žinoti bent pagrindinius reikalavimus, kad galėtų įvertinti vykdomų darbų kokybę.
Gręžinys turi atitikti šiuos pagrindinius techninius reikalavimus:
1. Į gręžinį neturi patekti paviršinis vanduo. Tam izoliuojamos gręžinio žiotys (tarpas tarp vamzdžio ir grunto žemės paviršiuje) ir eksploatacinės kolonos vamzdžio apačia dvikolonėje konstrukcijoje.
2. Viršfiltrinio vamzdžio ar eksploatacinės kolonos skersmuo turi būti didesnis už reikiamo giluminio siurblio skersmenį.
3. Vamzdžiai ir filtras turėtų būti plastmasiniai (polivinilchlorido, vinilo). Tai pailgina gręžinio amžių ir mažina geležies kiekį išgaunamame vandenyje.
4. Aplink filtrą tūrėtų būti bent 50mm storio žvirgždo užpilas, kuris didina gręžinio našumą ir ilgina jo amžių.
5. Gręžinys privalo turėti nuosėdų rezervuarą , kuriame eksploatacijos metu susikaupia per filtrą iškoštas smulkus smėlis.
6. Gręžinio eksploatacinis našumas turėtų būti bent 20 proc. mažesnis už statybinį, kai vandeningas horizontas suklotas iš smėlio, ir 10 proc.- kai horizontas suklotas iš žvirgždo.
7. išgaunamame vandenyje smėlio neturi būti daugiau 0,05 proc.
Gręžiniai įrengiami sukamuoju ir kalamuoju būdu. Gilesni kaip 35m gylio gręžiniai įrengiami tik sukamuoju būdu.
Pageidautina, kad gręžiant būtų naudojami specialus praplovimo skiediniai, neužkemšantys vandeningo sluoksnio. Molio skiedinys taikytinas tik fontanuojančiuose gręžiniuose.
Baigęs gręžinį, vykdytojas privalo pateikti užsakovui gręžinio pasą su techniniais duomenimis ir vandens analizės rezultatais. Pase privalo būti įrašytas eksploatacinis debitas, galimas vandens pažeminimas eksploatacijos metu bei pažymėti cheminiai elementai, kurie gautame vandenyje viršija galiojančias sanitarines normas (jei tokie yra).
Gręžinys yra tik vandens tiekimo sistemos dalis. Ją paprastai papildo siurblys, siurblinė ir slėgio reguliavimo sistema su talpa. Esant vienam vartotojui vietoj siurblinės galima montuoti adapterinę sistemą.
Gręžinių vandeniui tiekti projektavimą ir įrengimą reglamentuoja Aplinkos ministerijos norminis dokumentas LAND 4-99. Juo nustatyta, kad visiems gręžiniams įrengti reikalingas projektas. Net tokiems, kurie įrengiami į gruntinio vandens horizontą.
Ketinantys įsirengti gręžinį asmenys kartu su gręžimo įmone pirmiausia turi užpildyti paraišką, kurios forma nustato savivaldybė. Savivaldybės teigiama išvada dėl projekto rengimo yra pagrindas gręžinio projektui rengti. Štai čia ir susiduriama su pirmąja problema. Jei užsakovas yra prijungęs objektą prie centralizuoto vandens tiekimo tinklo arba gali prie jo prisijungti, sprendimą dėl atskiro gręžinio įrengimo priima savivaldybė. Nežiūrint į norminiame dokumente išdėstytus rekomenduojamo pobūdžio kriterijus,savivaldybė paprastai priima neigiamą sprendimą, nes kiekvienas vartotojas, turintis atskirą (ir gerokai ekonomiškesnę) vandens tiekimo sistemą, mažina veikiančios vandens tiekimo įmonės pajamas. Tuo būdu įteisinamas monopolizmas, grindžiamas skambiais požeminio vandens apsaugos ir likusių vartotojų ekonominių teisių gynimo argumentais.
Parengtas projektas turi būti suderintas su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir teritoriniu visuomenės sveikatos priežiūros centru. Suderintas gręžinio projektas yra leidimas gręžiniui įsirengti. Pažymėtina, kad projekte turi būti numatyti sanitarinės apsaugos griežto režimo zonos parametrai (ne mažiau kaip 5m spinduliu aplink gręžinį) ir nuotekų tvarkymo būdas. Laikytis visų reikalavimų 6 arų sklype, kurio dalį užima namas, yra gana sudėtinga.
Dar griežtesnės sąlygos yra tada,kai iš gręžinio paimama per 10m³ vandens, jei vandenį vartos 50 žmonių arba jis bus naudojamas maisto produktams gaminti. Šiuo atveju griežto režimo zonos spindulys didinamas iki 30-50 m, atsižvelgiant į vandeningo horizonto saugos laipsnį. Vartojant vandenį maisto produktams gaminti, būtina gauti teritorinio visuomenės sveikatos priežiūros centro vandens kokybės sertifikatą.
Minėtas LAND-4-99 paseno, tačiau jau pora metų kaip aplinkos ministerija neįstengia patvirtinti naujo, kur numatyti reikalavimai ir gręžiniui.
Gręžinys su visa vandens tiekimo sistema yra ganėtinai brangus, todėl reikėtų kooperuotis su kaimynais. Geriausias variantas, kad šią problemą spręstų savivaldybės – kooperuotų lėšas, įrengtų gręžinius su visais tinklais, užsiimtų eksploatacinėmis problemomis.
Perkant žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai ar sodų bendrijose (privatizavimo metu), gyventojai mokėjo ir už infrastruktūrą. Kokią?


Eduardas Bendoraitis

 
< Atgal   Pirmyn >

 
           
© 2006 Geologijos įmonių asociacija
Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Eišiškių pl. 26 Įmonės kodas: 1264 07965 Tel. +370 5 2104715