Pagrindinis arrow PUBLIKACIJOS arrow 2009 03 17. Eduardas Bendoraitis "Sodininkų bendrijų vandentiekis ir nuotekų sutvarkymas"  
     
2009 03 17. Eduardas Bendoraitis "Sodininkų bendrijų vandentiekis ir nuotekų sutvarkymas"

Susikūrus sodininkų bendrijoms, jos vienaip ar kitaip vandens tiekimo problemą išsprendė. Kadangi pagrindinė funkcija buvo spręsti sovietinę maisto programą, vanduo buvo skirtas daržams laistyti. Daugumoje sodų buvo įrengti gręžiniai, tačiau vandentiekio tinklai buvo sukloti žemės paviršiuje ar įgilinti keliasdešimt cm („vasarinis vanduo“). Esant galimybei, buvo naudojamas paviršinis vanduo, kuris tiko tik laistymui ir buvo visai netinkamas gerti. Tik nedaugelis bendrijų turėjo įgilintus vandentiekio tinklus, kurie galėjo būti naudojami ir žiemą.

 

Nuotekų sutvarkymas centralizuotai visiškai nebuvo sprendžiamas. Standartinis variantas – septikas, dažnai be dugno, jei gruntas smėlio ar žvirgždo.

Ta pati sistema išliko iki šių dienų, tačiau vystymosi galimybės pablogėjo. Privatizuojant sodo sklypus, buvo išdalinta viskas, kas tik įmanoma, todėl neliko jokios laisvos žemės ir servitutinių zonų, kur būtų galima tiesti vandentiekį ar kanalizaciją. Tai galima padaryti tik po keliais.

Kitas atvejis – gyvenamieji namai, pastatyti sodų bendrijose. Šių gyventojų poreikiai visai kiti – jiems reikia geriamo vandens ištisus metus ir nuotekų valymo įrenginių, nes vežioti nuotekas iš septikų kas mėnesį – per brangu. Namų savininkai pavieniui ar dažniau grupėmis įsirengia gręžinius su vandentiekio tinklais, o nuotekų problemas sprendžia kiekvienas atskirai. Pagrindinė problema, ribojanti vandentiekio ir kanalizacijos vystymą yra aplinkosauginiai reikalavimai gręžinių ir nuotekų sutvarkymo įrenginių griežto režimo sanitarinėms zonoms. Taip, gręžinio (iki 10 m³/d) griežto režimo sanitarinės zonos spindulys yra 5 m, septiko – 5 m, o nuotekų valymo įrenginių  - 10 m, filtracinio šulinio   - 8 m. kaip išlaikyti šiuos atstumus nuo pastatų ir sklypo ribų 6 arų dydžio sklype. O juk dar yra reikalavimas, kad būtų atsižvelgta į kitų gyventojų interesus, jei įrengiami valymo įrenginių filtraciniai šuliniai.

Keliami reikalavimai turėtų remtis esamos situacijos analize. Per daugelį metų dėl intensyvaus tręšimo gruntinio vandens horizontas sodo bendrijose (ten kur jis yra) užterštas nitratais. Kartais jų kiekis viršija leistiną normą 6 kartus. Neretai nitratais užteršti ir tarpsluoksniniais horizontai, jei pasitaiko plotai, kur perdangos tarp jų ir gruntinio vandens horizonto nėra (pvz. N.Vilnios rajone). Taigi, pirmiausia ką reikėtų daryti – uždrausti įrengti šulinius sodo bendrijose, esamų šulinių vanduo gali būti naudojamas tik laistymui. Tada nuotekų sutvarkymo įrenginių sanitarinėje zonoje galėtų būti sodo kelio teritorija ar esant kaimyno sutikimui, ir kaimyno teritorijos dalis. Reikėtų sumažinti ir leistinus atstumus tarp pastatų.

Nepadarius anksčiau minėtų pakeitimų, tinkamai sutvarkyti vandentiekį ir kanalizaciją viename 6 a sklype praktiškai neįmanoma. Išeitys dvi. Pirmoji – kooperacija. Reikia vienytis su kaimynais ne tik įrengiant bendrą gręžinį, bet ir bendrus nuotekų valymo įrenginius. Tai padaryti sunku dėl susiklosčiusios struktūros, kada sodo namai rekonstruojami į gyvenamus ir pakeisti pastatų išdėstymą beveik nėra galimybės. Be to, dažnai gyvenamieji namai yra tarp sodo namų, todėl iškyla problema sujungti tinklus sodo keliu ar per kaimynų sodininkų sklypus.

Antroji išeitis – įrengti centralizuotą vandentiekį, veikiantį ištisus metus ir centralizuotus nuotekų valymo įrenginius. Techniškai problema išsprendžiama, tačiau sistema reikalauja didelių lėšų, kurias padengti sutinka gyventojai, bet ne sodininkai. Jau dabar kai kuriose sodo bendrijose vandens tiekimo sistema rekonstruojama, tačiau nuotekas tvarko kiekvienas atskirai.

Reikėtų manyti, kad ateityje arčiausiai miestų esančios bendrijos taps jų dalimi, todėl savivaldybėms reikėtų spręsti jų prisijungimą prie miesto tinklų. Tai ne tik palengvintų būsimųjų statytojų vargus, bet ir sumažintų potencialių teršimo židinių skaičių.


Eduardas Bendoraitis

 

 
< Atgal   Pirmyn >

 
           
© 2006 Geologijos įmonių asociacija
Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Eišiškių pl. 26 Įmonės kodas: 1264 07965 Tel. +370 5 2104715