Pagrindinis arrow PUBLIKACIJOS arrow 2009 03 20. S. Gadeikis "Inžinerinių geologinių tyrimų atlikimo ir kokybės užtikrinimo aktualijos"  
     
2009 03 20. S. Gadeikis "Inžinerinių geologinių tyrimų atlikimo ir kokybės užtikrinimo aktualijos"
Šiandieninių inžinierinių geologinių tyrimų, kuriuos atlieka Lietuvoje per 40 firmų, registruotų Lietuvos geologijos tarnyboje darbų tikslas yra įvertinti būsimos statybos aikštelės inžinerines geologines sąlygas, t.y gruntų savybes, požeminio vandens slūgsojimo gylį, geologinius procesus ir pan. Šių darbų užsakovai yra labai įvairūs: pradedant žemės ar būsimo statinio savininkais, baigiant architektais ir statybinių organizacijų atstovais. Tačiau galutiniai šios informacijos vartotojai yra pamatų konstruktoriai ir statytojai bei įvairaus profilio vandentvarkos srities projektuotojai.

Mūsų darbų atlikimas ir kokybė, tai yra inžinerinė geologinė informacija, kurią mes atiduodame užsakovui, gali stipriai įtakoti būsimų pamatų įrengimo kainą, sukelti problemų pamatų statybų ar statinio eksploatacijos metu, o tuo pačiu atsiliepti ir tyrinėjimus atlikusioms įmonėms.
Pagrindinis teisinis dokumentas, kuriuo mes turime vadovautis, šiai dienai yra STR 1.04.02:2004 “ Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai”. Šis statybos techninis reglamentas nustato reikalavimus, kurių reikia laikytis atliekant visų rūšių inžinerinius geologinius (geotechninius) žemės tyrimus teritorijų planavimo ir statybos reikmėms. Jame pateikti tyrimų pagrindiniai principai ir šių darbų atlikimo tvarka. Šis reglamentas netaikomas požeminių giluminių branduolinės energetikos objektų, naudingų iškasenų telkinių žvalgybos, kasybos ir gavybos inžineriniams geologiniams tyrimams bei inžinerinio geologinio kartografavimo darbams.
Reglamente taip pat pateikti pagrindiniai reikalavimai, kurių privalo laikytis įmonė atliekanti inžinierinius geologinius tyrimus.
Pagrindiniai jų, kurie aktualūs pranešimo temai, būtų tokie:
1. IGG tyrimų sudėtis, apimtis ir priemonės turi būti nustatytos taip, kad būtų galima gauti pakankamus duomenis reikalingus statinio projektui parengti, atsižvelgiant į sumanyto statinio statybos ir naudojimo reikalavimus.
2. IGG tyrimai turi teikti visus reikiamus duomenis apie statinio (statinių grupės) pagrindo, požeminės terpės ir gretimos aplinkos geologinę sandarą, požeminį vandenį, taip pat statiniui projektuoti reikalingus gruntų ir uolienų parametrus.
3. IGG tyrimų darbų sudėtį, darbų rūšis ir apimtį reikia parinkti atsižvelgiant į projekto rengimo etapą, geotechninę kategoriją ir į IGG tyrimų paskirtį.

XII SKYRIUS. INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ (GEOTECHNINIŲ) TYRIMŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
 
193. Kokybiškai atlikti IGG tyrimai sumažina statybos išlaidas, padeda užtikrinti statinio normatyvinę kokybę; gera IGG tyrimų kokybė yra teritorijos (statybos sklypo) ar akvatorijos inžinerinių geologinių sąlygų ištyrimo detalumo, pakankamumo ir tas sąlygas nusakančių parametrų patikimumo visuma, tenkinanti normatyvinių statybos techninių dokumentų, kitų teisės aktų ir Reglamento reikalavimus.
194. IGG tyrimų kokybę užtikrina:
194.1. leidimų atlikti inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus išdavimo tvarkos laikymasis [21.7];
194.2. tyrimų registravimas Žemės gelmių registre [21.9];
194.3. tyrimų ataskaitų privalomas pateikimas Lietuvos geologijos tarnybai [21.7];
194.4. IGG tyrimų trūkumų analizė, prevencija, tyrimų būdų ir metodų tobulinimas [21.13].
195. IGG tyrimų kokybė tikrinama ir vertinama vadovaujantis valstybinės priežiūros tvarka [21.1; 21.10; 21.13].
196. IGG tyrimų duomenų kokybės užtikrinimui Lietuvos geologijos tarnyba atlieka [21.1; 21.10; 21.13]:
196.1. tyrimų darbų kontrolę;
196.2. lauko darbų ir laboratorinių tyrimų duomenų tikrinimą;
196.3. tyrimų rezultatų ir išvadų vertinimą;
196.4. kontrolinius valstybinės priežiūros tyrimus.
197. Nustatę Reglamento pažeidimus, valstybinę priežiūrą atliekantys pareigūnai IGG turi teisę:
197.1. reikalauti pašalinti išaiškintus trūkumus;
197.2. tikrinti laboratorijas, atliekančias gruntų, uolienų ir požeminio vandens sudėties ir savybių tyrimus;
197.3. vertinti IGG tyrimų Technines užduotis ir programas, tyrimų darbų rūšių ir apimčių pakankamumą ir pagrįstumą.
198. Valstybinę priežiūrą atliekantys Lietuvos geologijos tarnybos pareigūnai apie atliktų IGG tyrimų kokybę sprendžia įvertindami ataskaitas, nustatydami, ar jose pateikti duomenys tenkina Reglamento, kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, ar įvykdyta Techninė užduotis.
199. IGG tyrimų kokybės tikrinimo ir įvertinimo rezultatai su išvadomis ir siūlymais išdėstomi patikrinimo akte, kurio kopija perduodama tyrimų įmonės vadovui; apie nepakankamos apimties, nekokybiškai atliktus IGG tyrimus valstybinę priežiūrą atliekanti institucija praneša jų užsakovui, taip pat viešojo administravimo subjektui, atliekančiam teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą.
200. Visus patikrinimo akte nurodytus trūkumus IGG tyrimų įmonė turi pašalinti per patikrinimo akte nurodytą pakankamą tai atlikti laiką.
201. Nepašalinus trūkumų, Lietuvos geologijos tarnyba nustatyta tvarka sustabdo arba panaikina įmonei išduoto leidimo atlikti IGG tyrimus galiojimą [21.7].

21.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);
21.7. Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433 (Žin., 2001, Nr. 102-3634);
21.10. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2002, Nr. 111-4906);
21.13. Inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrinėjimų valstybinės priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 227 (Žin., 1997, Nr. 118-3064);
 

Viskas tai yra aišku ir atrodo paprasta teoriškai. Tačiau dirbant praktinį gamybinį darbą yra šiek tiek kitaip.
Inžinierinių geologinių tyrimų darbai prasideda nuo užsakymo, kuriame pateikiami būsimo statinio kontūrai, aukštis bei požeminės pastato dalies gylis. Tai yra tam tikros formos techninė užduotis inžinieriniams geologiniams tyrimams. Užsakyme kartais nurodomi gręžinių kiekis ir gylis.
Praktika rodo, kad 95%, kad šie pageidavimai pateikiami žodžiu.
Tačiau dažniausiai užsakymai ateina su vienu pageidavimu: reikia padaryti geologiją. Šiuolaikinių inžinerinių geologinių tyrimų darbų apimtis pamatų projektavimo ir statybos tikslams bando nulemti užsakovai. Dažniausiai užsakovų suvokimo bei kompetencijos lygis apie geologinius tyrimus, yra žemas.
Kadangi inžinerinių geologinių kompanijų pagrindinė paslauga yra gręžimo bei lauko tyrimo darbai, bei informacijos apie gruntų savybes pateikimas užsakovui visada norisi gręžti ir zonduoti kuo daugiau, nes nuo to priklauso mūsų pajamos.
Taip pat yra aišku, kad geologinės informacijos kiekis niekada nebus per didelis. Tačiau jis neturi būti ir minimaliausias, kai projektuotojui užtenka tik vieno ar dviejų gręžinių teritorijoje, kurioje bus statomas pavyzdžiui gyvenamųjų namų kvartalas. Tyrinėjimų apimtys, t.y. gręžinių ir lauko bandymų kiekis turi būti optimalios (tačiau aišku ne maksimalios).
Tada ir prasideda konkretus darbų derinimas, aiškinimasis, siūlymai ir pan. Dažniausiai mes patys nustatome inžinierinių geologinių tyrimų gylį, kiekius ir pasiūlome juos užsakovui. Praktiškai derantis su užsakovu tenka įrodinėti tyrimų kiekio ir tyrimų gylio būtinumą. Tačiau, paskutiniu porą metų mums įrodinėti tampa vis lengviau ir paprasčiau, kadangi prieš išduodant statybos leidimą (bent jau Vilniuje) visiems atsakingiems objektams savivaldybėje reikalaujama inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitos, tiksliau pažymos iš LGT, apie tai kad ataskaita yra užregistruota fonduose. Ataskaitų pridavimas į LGT priklauso nuo pačių geologinių įmonių. Jeigu ataskaita mūsų nuomone yra nepilna mes paprasčiausiai jos nepriduodame ir laikome, kad tyrimai iki galo neatlikti.
Kita problema yra tai, kad visi pamatų statybos objektai turi praeiti techninę ekspertizę. Nežinau kokie ekspertai ten dirba, bet į inžinierinius geologinius tyrimus nekreipiama didelio dėmesio. Jie irgi turėtų reikalauti kokybiškų geologinių tyrimų. Šioje vietoje labai pagelbėtų norminiai aktai papildantys STR, kuriose būtų nurodyti tyrimų apimtys ir gyliai pagal numatomas apkrovas ar pamatų rūšis.
Manu, kad visa tai yra geras spaudimo mechanizmas užsakovams ir kontrolė mums patiems. Iš kitos pusės reikia ir protingo požiūrio į tai, nes dirbant miestų teritorijose visko ką reikia atlikti kartais neįmanoma arba būtina papildyti jau statybos metu. Ir dar žinoma yra gaila, kad tokia tvarka netaikoma visiems statybos objektams, kas yra priimta Vakarų pasaulyje.

Tyrimų gylis yra nustatomas pagal būsimo pastato apkrovas bei požeminės dalies gylį, atsižvelgiama ir į grunto geotechnines savybes. Paprastai tyrimų gylis pastatams, kurių požeminė dalis siekia 3 aukštus yra nuo 18 m. Jeigu planuojami 2 aukštai po žeme tyrimų gylis siekia nuo 10-12 m. Toks gylis yra nustatomas atsižvelgiant į tai, kad vidutinis vieno aukšto požeminis aukštas siekia 3 m.. Tai toks gylis bus iškastas. Reikia pridėti dar būsimų pamatų gylį ir tada mūsų tyrimai turi viršyti ir iškasimo gylį ir pamatų gylį bei pasiekti tokį tyrimų gylį, kuriame jau būsimo pastato poveikis į gruntą nebeturėtų įtakos.
Gręžimas didžia dalimi atliekami šnekiniu būdu. Toks gręžimas turi didelių trūkumų. Visų pirma sunku išskirti nedidelio storio sluoksnius, antra, gręžiant visada tenka įvertinti grunto “užkėlimo” į viršų galimybę, trečia - gruntas “sumalamas” ir suardoma jo struktūra, ketvirta – sunku nustatyti požeminio vandens slūgsojimo gylį. Todėl čia labai svarbi yra inžinieriaus geologo, atliekančio grunto aprašymą patirtis ir kompetencija. Gręžinio kokybinį aprašymą ir tikslų grunto sluoksnio ribų nustatymą užtikrina tik koloninis arba kalamasis gręžimas. Praktikoje tai yra atliekama labai retai, tik esant būtinybei imti nesuardytos sandaros bandinius ir dirbant prie ypač atsakingų statinių.
Tyrimų kiekis vėlgi yra nustatomas vadovaujantis buv. TSRS norminiais dokumentais ir priimamas maždaug kas 20-25 m per būsimo statinio kontūrą. Paprastai priimame taip kad apimtų statinio visus kampus, būsimų liftų šachtų vietas bei statinių vidurius.
Statinis zondavimas.
Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai grunto savybėms nustatyti yra naudojamas vienintelis lauko metodas – statinis zondavimas. Tai yra vienas iš pigiausių ir populiariausių lauko tyrimo metodų ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Iš statinio zondavimo bandymo rezultatų mes pateikiame beveik visas projektavimui reikalingus gruntų savybių rodiklius. Žinoma, tai yra gerai, tačiau dažnai nėra pakankama. Praktiškai nuo pat nepriklausomybės paskelbimo laikų sunyko ir nebėra naudojami kiti lauko tyrimo metodai, kurie duodavo visapusiškesnę informaciją apie gruntų savybes (štampiniai bandymai, presiometrija, geofiziniai tyrimų metodai). Tokią padėtį nulėmė daugelis priežasčių.
Visų pirma labai dideli projektavimo ir statybos tempai. Geologinę informaciją yra reikalaujama pateikti pačiais minimaliausiais terminais.
Antra – stengiamasi, kad šiems darbams būtų išleista kuo mažiau pinigų.
Trečia – Lietuvos projektavimo tradicija, kai polinių pamatų laikymo geba skaičiuojama tik pagal statinio zondavimo bandymus.

Statinis zondavimas atliekamas visada tose vietose, kur bus gręžiami gręžiniai. Kadangi praspausti į norimą gylį nuo žemės paviršiaus dažnai yra neįmanoma dėl gruntų tankumo ir kietumo, dažnai tenka atlikti zondavimą nuo tam tikro prasigręžto gylio. Vėl gi tai atima daug darbo laiko ir tuo pačiu pabrangina tyrimų kainą arba verčia naudoti kitus metodus, kurie yra žymiai brangesni (pvz. dinaminis zondavimas). Problema yra ta, kad vis didėja tyrinėjimų gylis. Statant vis didesnius pastatus ir vis einant vis gilyn, tampa problema, kaip statiniu zondavimu pasiekti norimą tyrinėjimų gylį ir tuo pačiu pateikti kuo išsamesnę geologinę informaciją.

Kitas būdas gauti geotechninius duomenis apie gruntus yra gręžti gręžinius koloniniu ar kalamuoju būdu ir imti bandinius, bei laboratorijoje atlikti gruntų geotechninių parametrų tyrimus. Pagal savo kainą toks metodas (iki 20 m gylio) yra mažiausiai 4-5 kartus brangesnis, o laiko atžvilgiu vien gręžinio išgręžimas su bandinių paėmimu užima 3-4 kartus ilgiau, nekalbant apie laboratorinius tyrimus. Todėl tampa aišku, kad užsakovui yra tas pats kokiu būdu mes pateiksime informaciją, svarbu, kad būtu kuo pigiau ir greičiau. Tik atskirais atvejais, užsakovo pageidavimu, yra atliekami tokie darbai.
Inžinerinių geologinių tyrinėjimai yra labai glaudžiai susiję su pamatų konstruktoriais bei pamatų statytojais. Toks trišalis bendradarbiavimas yra labai svarbus visame statinio statybos eigoje. Be inžinerinės geologinės tyrinėjimų informacijos neįmanoma projektuoti pamatų, be projekto neįmanoma įrenginėti pamatų, o statybos metu iškilusias problemas vėl gi tenka spręsti ir inžinieriams geologams, kai atliekami papildomi tyrimai.
Norėčiau pažymėti, kad visų geologinių įmonių, kurios atlieka inžinerinius geologinius tyrimus būsimų atsakingų pastatų pamatų statybai, ataskaitos, nesvarbu kas bebūtų jų užsakovai, anksčiau ar vėliau, patenka pas minėtų pamatų statybos kompanijų specialistus. Minėtos bendrovės be inžinerinių geologinių tyrimų medžiagos neprojektuoja ir neįrengia jokių pastatų pamatų. Šios įmonės ir yra pagrindinės inžinerinių geologinių organizacijų atliktų darbų vartotojos.
Galima sakyti, kad mūsų inžinierių geologų darbas, atliktas būsimos statybos aikštelės vietoje yra gana rimtai patikrinamas. Visų pirma šios bendrovės pagal mūsų pateiktus duomenis paskaičiuoja savo pamatų kainą. Po to jei jos laimi konkursą statybos objektui, jos gali pasitikrinti geologinius tyrimus savo pajėgomis. Kitu būdu, kuris yra daug blogesnis ir mums ir joms yra kai mūsų įmonių inžineriniai tyrimai yra „tikrinami“ jau polinių pamatų įrengimo metu. Mūsų pateiktos gruntų stipruminės charakteristikos ne gali būti „geresnės” ar “blogesnės” nei yra iš tikrųjų. Bet koks žymus neatitikimas sukelia nuostolius šioms įmonėms.
Taigi tokių įmonių, kurios neturėdamas jokios gręžimo ir zondavimo įrangos, atlieka “inžinierinius geologinius tyrimus” darbas yra niekinis. Jos geriausiu atveju rankomis pragręžia 3-4 metrus, bei iš suvestinių statybinių normų lentelių surašo gruntų fizinių mechaninių savybių vertes. Tokių tyrimų kaina beveik nesiskiria nuo sąžiningai dirbančių įmonių, tačiau inžinerinės geologinės informacijos praktiškai nėra. Užsakovui, kuris neišmano visos mūsų darbo specifikos to įrodyti neįmanoma. Jam yra svarbu tik darbų kaina. Tada apie jokią sąžiningą konkurenciją negali būti ir kalbos. Statybos įmonės, jau ne kartą pasimokiusios ir nenorėdamos rizikuoti savo pinigais visada tokias ataskaitas išmeta ir tyrimus perdaro iš naujo. Nenorėčiau šiandien minėti tokių įmonių pavadinimų, bet matyt reikėtų LGT pagalvoti prieš duodant leidimą vykdyti tokius darbus.

Išvados
- Lietuvoje inžineriniai geologiniai tyrimai daugumoje atvejų yra gana vienpusiai. Apsiribojama tik gręžimu ir statiniu zondavimu
- Kitiems metodams naudoti trūksta motyvacijos bei finansinių galimybių ir iš mūsų pusės ir ypač iš užsakovo
- Nežiūrint visų STR reikalavimų, pagrindinis inžinierinių geologinių darbų kokybės užtikrinimo faktorius – yra sąžiningas inžinierių geologų darbas;

 

 
< Atgal   Pirmyn >

 
           
© 2006 Geologijos įmonių asociacija
Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Eišiškių pl. 26 Įmonės kodas: 1264 07965 Tel. +370 5 2104715